Aš mėgstu japonų virtuvę : ji lengva, sveika ir paprasta. Tačiau aš tikrai nesitikėjau, kad ji gali būti tokia be galo įvairi, ir kad ją galima lengvai pagaminti : tereikia žinoti pagrindines taisykles, o tiksliau – turėti po ranka pagrindinius komponentus.
Taip, suši ir sašimi – tai populiariausi pasaulyje japonų virtuvės patiekalai, tačiau dar yra ramen sriuba (nors ji į japonų virtuvę atkeliavo iš kinų), miso sriuba su tofu, yakitori ( vištienos šašlykai, kepti ant žarijų), įvairių daržovių ir žuvų tempura, įvairiai paruošti soba makaronai, įvairūs kiaulienos kotletai, įvairiai paruošti ungurio šašlykai, datemaki (omletas su žuvimi), okonomiyaki (blynas su daržovėmis ir kumpiu), sukiyaki (plonos jautienos juostelės virtos sojos padažo, sakės ir cukraus sultinyje, patiekiamos su tofu ir daržovėmis), shabu – shabu ( plonos jautienos juostelės ir daržovės, apvirtos sultinyje ir pateikiamos su sezamo padažu), žuvis kepta su druska ir dar gausybė visokių maisto variacijų tų pačių ingridientų temomis. Iš tiesų, maistas japonams – šventas reikalas ir jie skiria jam didelę dalį savo laiko.
Tokios išvados pavyzdys man buvo mano draugas japonas Ryuichi iš Tokijo. Aš žinojau, kad japonai garsėja pagarba ir dėmesiu savo svečiams, tačiau tikrai nesitikėjau, kad jie su tokiu malonumu keltųsi anksti ryte tik tam, kad paruoštų tradicinius pusryčius. Kas rytą virtuvėje mūsų laukdavo vis kitokia staigmena : ar soba makaronai su specialiu padažu, ar miso sriuba su ryžiais ir raugintomis daržovėmis, ar ramen sriuba. Ryuichi degančiomis akimis pasakodavo apie kitus tą dieną mūsų laukiančius gardėsius. Jam skaniausia pasaulyje yra japonų virtuvė. „Itadakimasu“ ‚ – išmokė jis mus frazės, kurią japonai kartoja prieš valgant ir kuri reiškia „Aš gausiu“. „Gochisosama deshita“, - padėkojame po valgio ir tai reiškia „Tai buvo puota“. Tikrai prasminga. Japonams svarbi kiekviena detalė : žodžiai, šaukštų kokybė, lėkštutės dydis, valgymo garsas...
Kas gi tie pagrindiniai ingridientai, padedantys pagaminti gausybę japonų valgių? Ryuichi po ranka visada buvo koncentruota miso - fermentuota pasta iš sojos pupelių. Ji naudojama padažams, sriuboms, marinatams, gali būti švelnios rudos, raudonos, geltonos ir baltos spalvos. Kitas svarbus japonų virtuvės ingridientas – mirin‘as : švelnus, nestiprus alkoholis iš ryžių vyno sakės. Jis priduoda patiekalams saldumo. Dashi arba sultinys iš džiovintos žuvies ir jūros žolių parduodamas biria forma : kaip milteliai ar dribsniai. Daikon‘as arba japoniškas didelis baltas ridikas yra patiekiamas smulkiai supjaustytas arba sutarkuotas, arba marinuotas su sojos padažu ir cukrumi. Sezamo sėklos, tofu, marinuotas imbieras, sojos padažas, wasabi žaliasis padažas, džiovintos jūros žolės nori – tai irgi tie svarbūs produktai, kuriuos rasite japonų šaldytuvuose ir spintelėse.
Bandome ką nors pagaminti? Aišku, japoniški maisto produktai yra palyginti brangūs europinėse parduotuvėse, bet be jų – niekaip. Gukšnodama žaliąją arbatą, stėbėjau, kaip Ryuichi ruošia miso sriubą. Bet kuriame japonų restoranėlyje dažnai paduoda žalios arbatos, miso sriubos ir marinuotų daržovių prieš pagrindinį patiekalą.
Tofu miso sriubai reikės : 250 gr tofu, vieno svogūno laiško, keturių stiklinių vandens, ½ stiklinės dashi granulių, 100 gr miso pastos ir šaukštelio mirin‘o. Aštriu peiliu supjaustome tofu į nedidelius kūbelius, smulkiai supjaustome svogūno laišką. Paimkite medinį šaukštą išmaišykite puode vandenį su dashi. Užvirkite vandenį. Kol verda, nedideliame indenyje išmaišykite miso ir mirin‘ą. Sumažinkite ugnį puode ir supilkite mišinį į užvirusį vandenį. Atsiminkite, kad negalima leisti, kad miso vandenyje užvirtų, nes jis praras savo skonį. Sudėkite tofu į karštą sriubą, pašildykite vos vos ( neleiskite užvirti). Į indelius supilkite sriubą, papuoškite ją svogūno laiškais.
Turbūt mums, lietuviams, lengviau namie yra pasigaminti vištienos šašlykus arba yakitori. Jiems reikės kilogramo vištienos šlaunelių file, ½ puodelio sake (stipraus ryžių ar bulvių vyno), ¾ puodelio tamsaus sojų padažo, ½ puodelio mirin‘o, dviejų šaukštelių cukraus, stiklinės 2 cm ilgio supjaustytų svogūno laiškų. Paruoškite apie 20 medinių iešmelių, sumerkite juos į vandenį ir palaikykite kokias 25 minutes, nusausinkite. Supjaustykite vištienos file į kąsnio dydžio kubelius. Paruoškite mišinį iš sake, sojos padažo, mirin‘o ir cukraus. Padažą užvirkite ir palikite atvėsti.
Vištienos gabaliukus ir svogūno laiškus suverkite ant iešmelių : vienas gabalas vištienos, tada svogūno gabaliukas, vėl vištiena. Sudėkite iešmelius ant folijos ir kepkite, geriausia, ant grilio, ant anglių. Nepamirškite kaskart nuimti iešmelius nuo grilio, pamirkyti juos padaže ir vėl sudėti ant grilio, kol vištiena iškeps.
Toks patiekalas labai tinka savaitgalio išvykoms į gamtą. Japonai labai mėgsta yakitori. Jie kepa įvairias vištienos dalis : skrandį, vidurius, alkūnkaulį, žarnas. Japonijoje labai vertinami ir skanėstai iš ungurio. Teko būti vienoje užeigoje, kur ungurį (unagi – japon.) patiekė dešimt įvairių būdų.
Nepamiškite pateikimo : japonų kultūroje tai svarbi valgymo dalis. Molinės lėkštutės, nedideli puodeliai padažui, subtilūs mažyčiai indeliai sake..ir žalumynai, nedaug, vos keli stiebeliai, kurie pakeičia viską.
No comments:
Post a Comment