Friday 15 October 2010

mano privatus xe om'as

I DALIS
Atvykimas
1.
Pasaulis prasideda nuo aerouosto.
Šaltas, sterilus, nušviestas dirbtinėmis šviesomis su mirguliuojančiais stendais, aerouostas- tai ilgas koridorius, vedantis į kažkur. Išraizgytais takais traukia begalė svetimų vienas kitam žmonių, įbedusių nosis į mobiliųjų telefonų ekranus, prisėdusių prie kompiuterių ar vartančių kelionės gidus, retkarčiais stabtelėjančių prie langų, už kurių rymo plieniniai lėktuvai.  
Jie sėdi kavinėse, geria itališką kavą, valgo greitus užkandžius. Maloniai šypsosi “Duty Free” pardavėjos. Jie perka žurnalus, knygas, suvenyrus vaikams. Pardavėjos siūlo pasimatuoti “Hugo Boss” batus : juk dabar akcija. Jie kvėpinasi, gražinasi, perka kvepalus, degtinę ar konjaką. “Jūsų pasas ir bilietas”, - maloniai šypsosi pardavėjos.
Čia tiek žmonių, tiek tautybių. Tiek gyvenimų. Tiek bėgančių vienas per kitą žvilgsnių. Mano rankose – vyno taurė ir aštuonios laukimo valandos. Vyną galima gerti ilgiau nei kavą. Aš geriu jį ilgiau nei kavą. Dar po aštuonių valandų, po ilgų patikrinimo eilių į lėktuvą, palieku vandens butelį tikrintojams, o baigtą perskaityti knygą – ant suoliuko, gal ras koks lietuvis. Ekrane užsidega informacija: “Frankfurtas - Ho Ši Minas per Bankoką”. Tai – mano kelionės tikslas. Kelionės pabaiga. Ir jos pradžia.