Rytų medicina, www.moteris.lt

Dažnai mus pasiekia keisčiausios istorijos apie mistiškus gydymo būdus Rytų šalyse. 
Ar tikrai jie tokie? 

Rytuose sakoma, kad rūpintis sveikata geriausia tada, kai dar nesergi. Puiki medicina, anot rytiečių, sugeba užbėgti ligai už akių, gera – padeda atsiradus pirmiesiems simptomams, o vidutinė – gydo jau sergantį žmogų.

Vietnamiečiai, regis, tuo tiki arba bent jau nekeičia per amžius susiklosčiusių papročių. Didžiausias Pietų Vietnamo miestas Hošiminas (vietiniai iš įpročio jį vadina Saigonu) modernėja sulig kiekviena diena: vis daugėja dangoraižių, prabangių mašinų. Vis dėlto kai kurie dalykai Rytuose nesikeičia. Tai – tikėjimas ir papročiai.

Mankšta ir dieta

Rytais ir vakarais Hošimino parkuose ir upių pakrantėse gausu mankštą darančių žmonių. Galima pamatyti grupelių, grakščiai mojuojančių vėduoklėmis: šie atlieka taiči pratimus. Senovinis kinų kovos menas stiprina sveikatą, o jo galutinis praktikavimo tikslas – atrasti gyvenimo prasmę, harmoniją su pasauliu ir pačiu savimi.

Prisijungiau prie moterų būrelio, kuriam vadovavo pagyvenęs mokytojas. Judesiai atrodė paprasti, tačiau atlikti juos nebuvo lengva. Pasijutau grakšti kaip katė, nors gali būti, kad iš šono panėšėjau į negrabų dramblį. Suprantu, kodėl ši praktika Azijoje tokia populiari: mane apėmė ramybė, sustiprėjo dėmesio koncentracija, venomis pradėjo greičiau tekėti kraujas. Įvairaus amžiaus vietnamietės tą rytą parke man pasakojo, kad taiči padeda joms išlikti jaunoms, lanksčioms, gelbėja nuo liūdesio ir depresijos. Tame pačiame parke žmonės darė pritūpimus, bėgiojo. Net sena močiutė mosikavo rankomis kartu su savo anūke.

Imigrantai sako, kad sunku nuspėti azijiečių amžių. Viena jų jaunatviškumo priežasčių – dieta. Maistą šio krašto žmonės stengiasi valgyti kuo įvairesnį, kad išsaugotų in ir jang energijų pusiausvyrą. Mitybos pagrindą sudaro ryžiai, daržovės, mėsa, žuvys, gydomųjų savybių turinčios prieskoninės žolės. Jokių riebalų, keptų bulvių, blynų, mėsainių. Maistu dalijamasi, todėl mažiau suvalgoma. Jis geriau sukramtomas – geriau ir virškinamas. Desertas – vaisiai. Tiesa, Vakarų kultūros įtaka veikia ir Azijos šalių tradicijas. Vietname kalbama apie vaikų nutukimo problemą, ji kilo dėl pomėgio tradicinės sriubos lėkštę iškeisti į mėsainį ar bulvių traškučius, o vaisius – į ledus.

Vakariečiai ieško pagalbos

Neretai, nusivylę Vakarais, atsakymų mes ieškome Rytuose. Ir ne tik atsakymų –ieškome pagalbos. Rytų medicina, Vakaruose vadinama alternatyviąja, yra tradicinė, nes gyvuoja jau tūkstančius metų. Ji apima kinų, korėjiečių, tradicinę japonų (kampo), tradicinę indų (ajurveda) ir senąją graikų (unani) medicina. Rytų medicinos atstovai gydo akupunktūra, žolelėmis, tepalais, aromatais, masažais, pataria užsiimti joga, medituoti. Neabejoju, kad esate apie tai girdėję. Milijonai žmonių visame pasaulyje gydomi Rytų medicinos specialistų. Neseniai Lietuvoje imta diskutuoti dėl alternatyviosios medicinos įteisinimo. Tam nepritaria Sveikatos apsaugos ministerija – jai stinga įrodymų, kad Rytų gydymo būdai nėra žalingi.

Iš smalsumo apsilankiau pas tradicinės Rytų medicinos specialistą Ciro Gargiulo ir kinų medicinos gydytoją Yao. Tikrai neturėjau tikslo įrodyti Rytų medicinos efektyvumą, veikiau norėjau pažinti.

Rytietiškas požiūris

Pietauju su savo drauge Stella, puikia Honkongo verslininke. Ji pažadėjo nuvesti mane pas kinų medicinos specialistą. Stella – vyresnė nei penkiasdešimties, bet atrodo kur kas jaunesnė. Daugelį metų rytą ši moteris pradeda nuo jogos pratimų, o pasimankštinusi išgeria vandens ir žaliosios arbatos. Ji ilgai gyveno Europoje (vien Prancūzijoje – dešimt metų). „Nepatikėsi, bet niekada nesu buvusi pas Vakarų medikus, – šypsosi moteris. – Pirmasis mano gydytojas – kinų medicinos specialistas, tad vėliau bet kurioje šalyje ieškodavau tik tokio. Man patinka Rytų medicinos atstovų požiūris į žmogaus sveikatą: jie nesiūlo greitai veikiančių vaistų – jie kalba apie žmogaus organizmo visumą, pataria subalansuoti dietą, gerai išsimiegoti ir rūpintis savimi dar tada, kai niekuo nesergi.“

Stella prisipažįsta niekada neturėjusi sunkių sveikatos problemų, bet pažįstanti nemažai žmonių, vėžį, kraujo, širdies ligas sėkmingai gydžiusių kinų tradicinės medicinos ligoninėse. „Kinų medicina – joks stebuklas, tai gydymas, pagrįstas tūkstantmete patirtimi. Rytuose, kaip ir Vakaruose, gydyti pradedama nuo diagnozės, – aiškina ji. – Tarkime, jei pora negali turėti vaikų, medikas patikrina moterį, paskui – vyrą. Skiria žolių, stiprinančių tam tikrų organų veiklą.“

Stella pasakoja, kad Rytų ir Vakarų medicina ne visada konfrontuoja, pavyzdžiui, Kinijos ligoninėse yra ir tradicinės kinų, ir Vakarų medicinos skyriai. „Juk būna sudėtingų lūžių, kitų sveikatos problemų, kai reikia Vakarų medicinos įsikišimo, – sako moteris. – Dviejų medicinos krypčių atstovai kartu stengiasi padėti pacientui.“

Diagnozė iš rankos riešo

Išsirengėme pas Stellos gydytoją, kurį ji susirado prieš dvejus metus. Nešiausi filmavimo kamerą, nes ruošiau siužetą TV3 laidai „Gyvenimas yra gražus“. Kinų kvartalas Hošimine – vienas seniausių. Parduotuvėlių labirintuose randame kinų vaistinę. Čia pintinėlėse džiūsta žolės, stalčiuose – įvairiausių augalų ryšulėliai, grybai, džiovinti vabzdžiai. Ant lentynų – buteliukai su kažkokiu skysčiu. Šių etiketėse vaizduojami paukščiai ir jų lizdai, meška, gyvatė. Visa tai – kinų gydytojų arsenalas, sveikatos šaltinis. Stella paaiškina, kad žolelės yra pagrindinė gydomoji priemonė, o akupunktūra padeda, kai reikia palengvinti skausmą, sutvarkyti nervų sistemą.

„Jei skauda galvą, mes visi geriame aspiriną, o kinų medicinos atstovas kiekvienam žmogui išrašo individualų receptą“, – aiškina mano palydovė.

Netrukus pasirodo besišypsantis aštuoniasdešimtmetis gydytojas Yao. Jis vilki šortais ir balta palaidine trumpomis rankovėmis. Įsitaisome prie šalia prekystalio stovinčio staliuko. Gydytojas kalba Kantono dialektu, Stella imasi vertėjos darbo. Vis dėlto daug kalbėti apie savo problemą netenka, nes kinų medicinos gydytojas pats ją aptinka per apžiūrą. Senukas įsakmiai liepia man padėti rankas ant nedidelės pagalvėlės, tada švelniai pirštais tikrina pulsą kairiajame ir dešiniajame riešuose. Paskui apžiūri liežuvį: jo spalvą, formą, ar daug apnašų. Įdėmiai tiria ir akis. Užduoda vos kelis klausimus, bet šie, turiu pripažinti, – labai tikslūs. Pagaliau nustato diagnozę ir išrašo man kažkokių žolių.

Kol du vaistininkai renka recepte nurodytą žolių mišinį, Stella papasakoja apie šį gydytoją. Pasirodo, anksčiau jis dirbo vaistininku, bet nusivylė vakarietiška gydymo sistema ir nusprendė mokytis kinų medicinos. Šią praktikuoja jau 40 metų. Per dieną Yao priima iki 10 pacientų. Daug moterų pagalbos į jį kreipiasi dėl odos, skrandžio, kepenų problemų, nevaisingumo, sutrikusių menstruacijų. Stella prisiminė, kaip kartą jai iki kraujo išsausėjo akių vokai. Tada Europoje gyvenusiai moteriai nepadėjo jokie vakarietiški kremai. „Grįžau į Honkongą. Nuėjau pas kinų gydytoją ir po trijų dienų problemos nebeturėjau. Gėriau žolelių nuovirus, tepiausi specialiu aliejumi. Visoms mano draugėms, kurios turėjo problemų dėl odos, padėjo tik kinų gydytojai“, – tikina Stella.

Pokyčiai – ne per dieną

Už apžiūrą ir žoles sumokėjau 50 litų. Pasak Stellos, kai kuriose pasaulio vietose kinų medicinos specialisto paslaugos ir gydymas kainuoja brangiai. „Tarkime, Honkonge kinų gydytojo paslaugos ir žolės man atsieina daugiau, nei tau – vakariečio mediko paslaugos“, – dėsto ji.

Nusprendęs lankytis pas kinų medicinos atstovą negali tikėtis pagyti per vieną dieną. Turi tikėti, keisti gyvenimo būdą, mitybą, griežtai vykdyti gydytojo nurodymus. Vaistažolių nuovirą paprastai reikia gerti kartą per dieną, bet pas gydytoją tenka eiti kas dvi dienas, kad, atsižvelgdamas į organizmo pokyčius, jis galėtų pakoreguoti gydymą ir išrašytų naują receptą.

Stellos pamokyta pasigaminau nuoviro. Sudėjau savo žolelių ir šaknų porciją į didelį puodą ir kelias valandas viriau ant nedidelės ugnies. Viralas buvo tamsus, svaigaus kvapo ir, kaip vėliau patyriau, be galo bjauraus skonio. Išgerti savo porciją turėjau vakare. Sella įspėjo, kad žolelių poveikis neretai yra labai stiprus. Mėginau užmigti, bet visą naktį mane pykino. Kitą dieną turėjau susitikti su italu Ciro – vienu geriausių Hošimino akupunktūros specialistų, tad nusprendžiau jį paklausti, kodėl mano organizmas nepriėmė kinų žolių.

Kas tavo lėkštėje?

Gydytojas Ciro daugiau nei dešimt metų gyvena Vietname, turi ir nuosavą restoraną. Ten ir susitinkame. „Ko norėtum pietums?“ – paklausia jis, bet ilgai nelaukęs užsako man itališkų salotų su makaronais ir daržovėmis. Svajoju apie tradicinę vietnamietišką kavą su kondensuotu pienu, bet, gydytojui prabilus apie cukraus ir saldumynų žalą sveikatai, svajones tenka nuvyti į šalį.

Pasinaudojusi momentu, paklausiau gydytoją, kodėl mane pykino nuo kino išrašytų žolių. „Ką valgei tą dieną?“ – pasiteiravo Ciro. „Žalių žuvų sašimių ir ryžių“, – atsakiau. „Prieš vartojant stiprias gydomąsias žoles negalima valgyti nevirto maisto“, – paaiškino gydytojas. Kaip paprasta.

Ciro įsitikinęs, kad sveikas žmogus turi mylėti save ir sveikai maitintis. „Jeigu norite turėti derlingą žemę, turite ją tręšti geriausiomis trąšomis, – sako jis. – Rafinuotas cukrus ir angliavandeniai itin neigiamai veikia organizmą – sutrikdo medžiagų apykaitą, todėl pasireiškia įvairios ligos.“ Pasak Ciro, mitybos pokyčiai gali padėti pasveikti, bet jei nenorite susirgti, sveikai maitintis reikėtų pradėti bent jau nuo dvidešimties metų. Svarbu valgyti daugiau šviežio maisto, baltymų, neapdorotų daržovių.

Ciro pabrėžia, kad sveikatą stipriai gadina ir stresas. „Rytų medicinos požiūriu liga yra susijusi su žmogaus gyvenimo būdu. Kinai ar vietnamiečiai gydytojai domisi, kaip gyvenate ir kokias emocijas dažniausiai patiriate, kad geriau suprastų, kodėl sergate“, – paaiškina gydytojas.

Akupunktūros galia

Akupunktūros žinovas Ciro pristatė man savo pacientą keturiasdešimtmetį vokietį verslininką. Per futbolo treniruotę vyras sunkiai susižalojo kojos veną. Gydytojai paskyrė operaciją (šios kaina – daugiau nei šimtas tūkstančių litų), bet negarantavo, kad galės vaikščioti. Žmogus išsigandęs kreipėsi į Ciro. Gydytojas paskyrė jam akupunktūros kursą. Po trijų savaičių verslininkas buvo sveikas. Gydymas akupunktūra, kinų medicinos vaistai ir gydytojo konsultacijos kainavo daugiau nei tūkstantį litų, bet sveikatos draudimo kompanijos sąskaitą apmokėti atsisakė. „Vakaruose gyvenantys žmonės klaidingai mano, kad Rytų medicina yra egzotiška ar net Vakarų medicinos priešė. Man regis, tai tėra kitoks, bet tikrai veiksmingas būdas žmonėms padėti“, – tvirtino verslininkas.

Dar kartą patikslinau žinias apie akupunktūrą. Žmogaus energiją kinai vadina gyvybine arba či. Ji juda kūnu meridianais, šių yra dvylika. Kai či juda lengvai, žmogus yra tvirtas ir sveikas, o kai jos kelias užblokuojamas, suserga. Akupunktūros tikslas – adatėlėmis smaigstant tam tikrus kūno taškus, sudaryti sąlygas energijai laisvai tekėti meridianais. Iš viso taškų yra apie 600. Adatėlės, atsižvelgiant į žmogaus sveikatos problemas, gali būti smeigiamos į įvairias kūno vietas: galvą, kaktą, pilvą, rankas, riešus, kojas, nugarą, kelius... Kiek, irgi priklauso nuo ligonio būklės, bet šių per vieną kartą galima įsmeigti ne daugiau nei dvidešimt. Akupunktūros seansas trunka iki 45 minučių. Netinkamai įsmeigtos adatos gali pakenkti, todėl labai svarbu kreiptis į gydytoją profesionalą.

 

Rytų ir Vakarų medicinos sąjunga

Ciro yra baigęs mokslinės filosofijos studijas Milano universitete, vėliau gavo Prancūzijos tradicinės medicinos instituto akupunktūros gydytojo diplomą, mokėsi akupunktūros Vietnamo tradicinės medicinos institute, Anglijos ir JAV universitetuose studijavo imunologiją ir genetiką, gavo šių sričių daktaro laipsnį. 2009-aisiais kartu su Pham Ngoc Thacho medicinos universiteto ir Vakarų Australijos universiteto mokslininkais darė kamieninių ląstelių transplantacijos tyrimus.

Per savo praktiką Ciro yra matęs ne vieną sunkų ligonį, atkeliavusį iš Vakarų į Rytus ieškoti pagalbos. Tiesa, jis nepriima tų, kurių diagnozė nėra patvirtinta Vakarų medikų, nes yra įsitikinęs, kad šių šalių specialistai turi bendradarbiauti.

„Visas ligas galima suskirstyti į tris grupes. Pirmąją sudaro apie 70 proc. ligų, jos yra pagydomos. Antra grupė – sunkesnės ir nuožmesnės ligos, šias galima pavadinti metabolinėmis. Joms gydyti reikia specialių tiek Vakarų, tiek Rytų medicinos priemonių. Vėžys, išsėtinė sklerozė ir kitos sudėtingos ligos yra priskiriamos prie trečiosios – sunkiausių ligų – grupės. Šias gydyti gali tik tie medikai, kurie tikrai labai gerai žino, kas yra žmogaus kūnas“, – aiškina Ciro. Pats jis itin sunkiems ligoniams, sergantiems, pavyzdžiui, vėžiu, išsėtine skleroze ar sunkiomis kaulų ligomis, siūlo gydymą kamieninėmis ląstelėmis, sudaro specialios dietos ir akupunktūros programą.

Ciro tiki, kad Rytų ir Vakarų gydymo metodų kombinacija ateityje sukels medicinos perversmą. „Jei tikėsimės, stebuklas įvyks tada, kai Rytų ir Vakarų medicina susijungs. Tada galėsime padėti net tiems žmonėms, kurie serga neišgydomomis ligomis“, – tvirtina jis.