Kelionė į Sapą www.moteris.lt

Keliauti prašmatniais traukiniais, plaukti senoviniais garlaiviais, mėgautis retų žolių SPA - prabanga keliautojui, tačiau ji turi prasmę: ne kasdien patiri tokį malonumą, o įspūdžiai lieka ilgam. Vienintelis itin prabangus ir stilingas Vietname traukinys „Victoria Express", vadinamas vietiniu "Rytų ekspresu", tapo mėgstama keliautojų atrakcija. Apie dešimt valandų trunkanti kelionė iš sostinės Hanojaus į Šiaurės Vietnamo kalnus priverčia pasijusti tarsi romano herojumi, o kalnuose patirti nuotykiai - atrasti save.

 Hanojaus traukinių stotis, vėlyvas vakaras. Stotis ūžia: Vietname prasidėjo Tet, naujieji metai (šalis skaičiuoja metus pagal kinų kalendorių). Tada, laikydamiesi senųjų tradicijų, žmonės lanko artimuosius, dovanoja dovanas. Margaspalvė minia į traukinius tempiasi tradicinius medelius (per šventes juos puošia), tonas vaisių, krūvas į bananų lapus suvyniotų lipnių ryžių maišų, smilkalų dėžių, krepšių vietinio vyno. Triukšmą perrėkia skardūs maisto pardavėjų balsai.

Devyni laipsniai šilumos, Vietnamo šiaurėje - žiema. Įsisupu į paltą ir svajoju apie taurę karšto vyno. Azijoje toks noras gana netikėtas, nes čia dažniausiai šilta, tačiau šis vakaras man primena leistus žiemą Vilniuje. „Karštas vynas su apelsinais yra populiarus Vietnamo kalnų turistų gėrimas", - šypsosi Sarah, mano draugė prancūzė žurnalistė. Būtent jos pasakojimas apie vienintelį tokį stilingą ir prabangų Vietname traukinį „Victoria Express", vežantį į įspūdingo gamtovaizdžio kalnus, paskatino mane išmėginti šį maršrutą.

Mūsų žvilgsnį patraukia rami, niekur neskubanti grupelė turistų. Šalia jų stovintis gidas laiko lentelę su užrašu: „Victoria Hotels & Resorts". Traukinys - juo keliausime į vieną gražiausių Vietnamo regionų - priklauso šiam Vietname ir Kambodžoje žinomam viešbučių tinklui ir yra skirtas vežioti svečiams į viešbutį, esantį kalnų miestelyje Sapoje. „Victoria Hotels & Resorts" statinių atvykstantiems asmenims apsistoti interjerai garsūs tuo, kad atspindi autentišką vietos kultūrą. Kad ir kur - Vietname ar Kambodžoje - dizaineriai įrenginėtų šiam tinklui priklausantį viešbutį, jie stengiasi surinkti tiksliausius ir įdomiausius vietos kultūrą atspindinčius interjero elementus: raštus, formas, medžiagas, ir derinti juos su kolonijinio prancūzų architektūros stiliumi. Traukinio interjeras sukurtas pagal kolonijinės eros pavyzdžius, juntama aliuzija į garsiojo "Rytų Ekspreso" prabangą.

Susipažįstame su pakeleiviais. Keli pagyvenę amerikiečiai iš Niujorko senatvėje nutarė pasimėgauti prabangiomis kelionėmis. Prancūzų pora švenčia santuokos dešimtmetį. Keturios draugės iš Australijos sumanė pailsėti nuo darbų. Keli jaunuoliai iš Italijos keliauja su tėvais, turtingais verslininkais. Tikrai ori kompanija, nusprendusi pasimėgauti kalnų oru ir prabangiu viešbučiu.

Keturių patiekalų valgiaraštis
Braunamės per minią vietnamiečių, lipame per bėgius ir pagaliau pasiekiame vagonus - jie švietė jau iš tolo, o pro langus skverbėsi jauki, šilta stalinių lempų šviesa. Ne pati maloniausia kelionė iki traukinio, bet šio darbuotojos pasitiko mus labai svetingai - net pasiūlė ritinėliais susuktų drėgnų, šiltų, citrinžole kvepiančių rankšluosčių rankoms nusivalyti. Tai puikiai padeda atsipalaiduoti. „Pasidėję daiktus, galite iš karto keliauti į restoraną", - patarė traukinio vadybininkas. Raudonu kilimu patraukėme ieškoti savo kupė.
Nuo 2000-ųjų kursuojantis „Victoria Express" susideda iš vieno valgomojo ir dviejų miegamųjų vagonų, šie prikabinti prie įprasto sąstato. Traukiniu vienu metu gali keliauti 52 keleiviai, jie gali rinktis standartinę (keturi žmonės, kaina kiekvienam - apie 340 litų į abi puses) arba liukso kupė (du žmonės, kaina kiekvienam - apie 470 litų į abi puses). Ir tik tie, kurie apsistos tinklo „Victoria Hotels & Resorts" viešbutyje. Retsykiais, jei yra daug laisvų vietų, padaroma išimtis - parduodama tik kelionė. Traukinys kursuoja visomis dienomis, išskyrus šeštadienį.

Kupė mus maloniai nustebino: sienos išmuštos raudono atspalvio medžiu, įrengta kondicionavimo sistema, lovų galvūgalyje degė naktinės lempos, langus gaubė šilkinės užuolaidos, patalynė kvepėjo gėlėmis. Kiekvienam klientui buvo skirtas maišelis su vandens buteliuku, dantų pasta, mažu rankšluosčiu. Vagonuose - po du tualeto kambarius, kiekviename padėta šampūnų, rankšluosčių, higienos priemonių.

Pasidėjusios lagaminus, nuėjome į traukinio restoraną „Le Tonkin". Pravėrusios duris, net aiktelėjome: medinės sienos nukabinėtos kalnų genčių gyvenimą iliustruojančiomis nuotraukomis, ant raudonų sofų - nagingų genčių siuvėjų pagamintos minkštos raudonos siuvinėtos pagalvės. Ant kiekvieno stalo - rusva stalinė lempa, vakarienės valgiaraštis. „Mūsų keturių patiekalų vakarienė - traukinio pasididžiavimas", - sakė „Victoria Hotels & Resorts" viešbučio Sapoje valdytojas Ronanas Bianchi. Valgiaraštis kiekvieną kelionės dieną - vis kitas, bet pagrindas - tradicinės vietnamiečių ir prancūzų virtuvių mišinys.

Tarkime, sekmadienio vakaras. Viešbučių tinklo „Victoria Hotels & Resorts" šefas Nguyen Tien Ducas siūlo pradėti vakarienę nuo rėžiukų sriubos. Šios lapinės daržovės Azijoje labai populiarios, nes jose yra daug mineralų, be to, gerina kraują, padeda nuraminti nervus. Sriuba žalios spalvos, truputį kartoka, kažkuo primena krienus. Paskui padavėjos atnešė salotų su feta ir trintomis daržovėmis - labai originalu ir tikrai gardu. Pagrindinis patiekalas - tigrinės krevetės su česnaku, aplietos medumi gardintu padažu, garnyras - vietnamietiški ryžiai. Desertui - vaniliniu kremu suteptas sluoksniuotos tešlos pyragaitis. Ypatingas restorano pasiūlymas - specialiai viešbučiui Prancūzijoje gaminamas vynas, jo galima paragauti tik šiame traukinyje bei Sapoje esančiame „Victoria Hotels & Resorts" viešbutyje. Vakarienės kaina be vyno - apie 60 litų.

„Virtuvės šefas mėgsta eksperimentuoti vietos genčių prieskoniais", - pasakoja mums R. Bianchi. Nguyen Tien Ducas kartu su keliais garsiais pasaulio virėjais ir įvairių virtuvių ekspertais išnaršė vietos kalnų genčių turgus ir prisirinko netikėčiausių žolių, prieskonių mišinių bei senovinių receptų. Tarkime, Sapoje esančio „Victoria Hotels & Resorts" viešbučio restorane jums pasiūlys ryžių, pagal vietinių genčių receptą nudažytų septyniomis spalvomis: rožine, geltona, oranžine, mėlyna, purpurine, juoda ir violetine.

Po vakarienės pavarčiusios žurnalus, grįžome į kupė ir saldžiai užmigome. Paryčiais pakėlė palydovas. Rytinė kava. Restorane pokalbis sukosi apie traukinio saugumą. Pasirodo, traukiniui stovint stotelėse, keleiviai ne kartą buvo apsvaiginti migdomosiomis dujomis, o atsipeikėję nerado savo daiktų. „Dabar traukinyje - sustiprinta apsauga", - nuramino R. Bianchi.
Pusę septynių ryto mes jau - Lao Cai miestelyje. Kelionės tikslas - Sapa, kalnuose (1600 m aukštyje) įsikūręs miestas, garsiausias Šiaurės Vakarų regione.

Miestas kalnų širdyje
Sapa garsėja įstabiu grožiu ir vėsiu klimatu. Miestelio apylinkėse iki šiol gyvena apie 30 kalnų genčių, šios propaguoja senovinį gyvenimo būdą ir laikosi tik joms vienoms žinomų papročių. Pasienyje su Kinija įsikūrusi Sapa žemėlapiuose atsirado 1880-aisiais, kai tapo prancūzų kolonizatorių kariuomenės strateginiu punktu. 1920 metais namus čia, suvilioti klimato ir gamtovaizdžio, pradėjo pirkti pasiturintys vietos prancūzai.

Per karą su prancūzais miestelis apmirė. Gyvenimui jį prižadino Vietnamo valdžios 1993-iaisiais oficialiai priimtas sprendimas pradėti plėtoti čia turizmą. Dabar Sapa - viena populiariausių turistų lankomų vietų.

Įspūdinga kelionė vingiuotais kalnų keliais iš Lao Cai į Sapą trunka 45 minutes. Pakeliui autobusą lenkė motociklai, jais vietiniai gabeno krepšius vištų, drabužių, vaisių... Kalnų gyventojai augina ryžius, arbatą, kukurūzus, prieskonines žoles ir gausybę įvairių augalų, iš kurių gamina tradicines medžiagas drabužiams ir daiktams. Laiptuotos plantacijos driekėsi per visą mūsų kelionę. Girdėjome čiurlenant kalnų upes, o tolumoje puikavosi Fansipanas - aukščiausias šalies kalnas ( 3143 m).

Pagaliau autobusas įlingavo į Sapos gatves. Tradiciniais genčių kostiumais mirganti minia tiesiog užėmė kvapą. Štai turgus, kuriame prekiaujama gausybe įvairių prekių. Interneto kavinėse, baruose, kelionių agentūrose gausu turistų, kiekvienoje gatvėje matėme skelbimų su viešbučių kambarių kainomis. Keliuku pakylame iki garsiausio apylinkėse viešbučio „Victoria Sapa Resort & SPA". Jo interjeras papuoštas vietos genčių austais gobelenais, užtiesalais, kitais meno dirbiniais. Prieangyje dega židinys, šalia - tradicinius audinius senovinėmis staklėmis audžia hmong genties moteris. Ši gentis sudaro 52 proc. vietos gyventojų. Atskirti galima iš juodų keliasluoksnių drabužių, šių kraštai siuvinėti skirtingais raštais, kojas apsivynioję juodo aksomo atraižomis, raštuotais dirželiais, avi kūno spalvos guminius sandalus. Moterys dažniausiai vaikšto susirišusios ant galvos šiltas ryškias (salotines, rožines) skaras, o vyrai - su juodomis kepurėlėmis.

„Sarah, labas", - mano draugei prancūzei į glėbį puola hmong genties moteris. Ji kalba laužyta anglų, vietnamiečių kalbomis ir, aišku, savo dialektu. Sarah puikiai kalba vietnamietiškai, todėl netrukus pristato: „Mang yra mano draugė. Jai - 47-eri, ji turi šešis vaikus, gyvena kalnų kaimelyje ir kviečia mus į svečius."
Kelionė į įvairių genčių kaimelius, pietūs su vietiniais, nakvynė jų namuose yra viena iš turistams siūlomų atrakcijų. Mums pasisekė - neprireikė prašmatnių autobusų. Kartais taip gera iš prabangių viešbučių ištrūkti į labai paprastą aplinką...

Stebuklingi žolių mišiniai
Tačiau prieš kelionę į kaimelį - trumpas atokvėpis. Keliaujame į kelių aukštų viešbučio (500 m2.) SPA, šis garsėja tikrai ypatingais malonumais. Pavargusiam, įsitempusiam, streso nualintam kūnui čia siūloma atpalaiduojamoji gydomoji programa, sukurta pagal vietos genčių patirtį. Pavyzdžiui, specialios medinės vonios masažo ir vonios kambariuose įrengtos pagal dzao genties (ši sudaro apie 25 proc. vietos gyventojų) papročius. Jos atstovai vadinami ir raudonaisiais dzao. Skiriamasis bruožas - raudona spalva, tokia gausiai dekoruoti drabužiai ir pagalves primenančios skaros, kurias dailiosios lyties atstovės nešioja ant galvų. Beje, skarų dydis nusako socialinę padėtį: kuo ji storesnė, tuo turtingesnė moteris. Kuo mažiau jos kūnas plaukuotas, tuo ji gražesnė, todėl skutami net antakiai. Į tradicinę dzao genties vonią pilama karšto vandens, beriama vietinių žolių (renkamų tik šiuose kalnuose) mišinio. Pastarasis nudažo vandenį tamsia spalva, tačiau nereikia bijoti - odos nedažo. Ši vonios procedūra itin populiari, nes stiprina kaulus, gerina kraujotaką, valo odą. Ir labai maloniai kvepia.

Kita ypatinga procedūra - „Fansipano kūno šveitimas" (Fansipanas - didžiausias Vietnamo kalnas). Kūnas nušveičiamas specialia iš žolelių pagaminta pasta, tada drėkinamas jogurtu su medumi. Čia siūlomas ir masažas karštais Sapos akmenimis, įvairūs tailandiečių masažai, kitos procedūros. O naudojami produktai pagaminti iš papajų, anyžių, kukurūzų, kavos, citrinžolių.

Įdomu ir tai, kad šio SPA interjeras - raudonos spalvos. Tokios centrai, siekiantys padėti klientui atsipalaiduoti, nurimti, paprastai vengia, tačiau šiuo atveju ji atspindi vietos genčių kultūrą. Baldai pagaminti iš medžių, šiaudų.

Saulėtekis ne už pinigus
Mang dirba viešbutyje esančioje audinių, drabužių ir kitokių daiktų parduotuvėlėje. Tvirtai sudėta, tamsaus gymio, gyvų akių. Kol kopiame stačiais kalnų akmenimis į jos kaimą, moteris laužyta anglų kalba papasakojo, kad jai labai padeda visi vaikai, giminės: šie sėdi namuose ir iš žolių gamina siūlus, verda audinius dažančius mišinius, audžia, siuvinėja, gamina kėdes, pina krepšius. Vyras prižiūri namus, geria nedaug, nemuša ir yra geras, todėl Mang jaučiasi laiminga. Pirmą vaiką pagimdė būdama devyniolikos.

Pakeliui į kaimą sutikome pulkus akmenimis laipiojančių basakojų vaikų, nors pūtė stiprus vėjas ir buvo apie dvylika laipsnių šilumos. Mes su Sarah vos vilkomės, o hmong moterys ėjo lengvai. Ir dar krepšiuose ant nugarų nešė mūsų daiktus. Pagaliau tarp akmenų kalnuose pamatėme iš lazdų suręstus vartelius. Atėjome. Senas, iš sukrypusių lentų pastatytas namas, šalia - tvartas su kiaulėmis, vištomis. Po kiemą vaikštinėja keli šunys ir katės. Iš tamsios trobos prie mamos krepšių puolė murzini, besišypsantys vaikai. Moteris pakvietė vidun, jos vyras jau rengė stalą. Molinė asla, keli suolai, kubilas vandens nusiprausti. Daugiau nieko.Viduje degė laužas, ant jo virė sriuba su tofu (sojų varškė). Ugnies šviesoje blykčiojo vaikų akys. Ant stalo atsirado virtų špinatų su česnaku, sriubos su pomidorais, tofu ir žuvimi, troškintų sojų daigų, keptos juodųjų kiaulių mėsos - vietos virtuvės pasididžiavimo, ryžių su kiaušiniene. Vyras įpylė namuose gamintos ryžių degtinės. „Jie - turtingi, jei gali taip maitintis‘, - šnipštelėjo man Sarah. Sunku tuo patikėti. „Gyvenome dar blogiau. Dabar esu laiminga", - vėl sako Mang.